Dailėtyrininko Algio Uždavinio (1962-2010) dalyvavimas kultūrinėje-parodinėje veikloje 1995-2010 m.

Tyrinėjant Algio Uždavinio nueitą kūrybinį kelią skleidžiasi jo meno bei filosofijos tyrinėjimų reikšmė ne tik Lietuvos, bet  ir pasaulio kultūrai. Inos Kiseliovos parengtuose reportažuose su žymiais pasaulio mokslininkais, pažinojusiais ir dirbusiais kartu su Algiu, akcentuojamas jo tyrimų unikalumas bei enciklopedinė erudicija.   Algio Uždavinio tarptautinės veiklos ženklų paieška, kurią paskatino šis  Lietuvos kultūros tarybos (LKT) paremtas projektas, pristatinėjant jo veiklą tarptautinėse konferencijose 2023 metais, parodė, kad jo mintimis bei idėjomis žavisi net didieji pasaulio autoritetai.  A. Uždavinio kūrybinės veiklos rezultatai gyvi ir susilaukia vis didesnio susidomėjimo  tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Kaip teigia prof. Antanas Andrijauskas, A. Uždavinys ilgą laiką mūsų krašte sau pašnekovų nerado ir mokslinės bendruomenės buvo „tyliai patrauktas į šoną“. Bendramokslio Valentino Gylio  teigimu,  Algio tyrinėjimų laukas buvo toks platus ir savitas, kad jo pagrindu galėjo gimti nauja mokykla. Šiandien, atsitraukdami nuo vietinių intrigų, galime naujai permąstyti šios asmenybės svarbą Lietuvos kultūrai.  Manome, kad šis pradėtas darbas, kurį  dalinai finansavo LKT taryba, yra itin svarbus, jo pagrindu ketiname sukurti filmą, pristatantį Algio Uždavinio gyvenimą, kūrybą, pasaulėžiūrą.  

Šiuo projektu taip pat siekta akcentuoti Algio Uždavinio menotyrinę veiklą, išsaugoti, užfiksuoti, suskaitmeninti jo pristatomas dailininkų parodas M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, Meno galerijoje „Kauno langas“, Kauno menininkų namuose, galerijoje „Balta“, LDS Klaipėdos galerijoje (operatorių Stasio Dargio ir Jono Ivaškevičiaus filmuota medžiaga).  Didžiąją dalį kalbintų bendražygių sudaro meno pasaulio žmonės, tačiau, kadangi Algio kūrybinių ieškojimų diapazonas labai platus, jis neišvengiamai persipina  su jo  filosofijos   studijomis. Siekiant kuo pilniau  atskleisti Algio asmenybę  buvo būtina išplėsti pašnekovų ratą ir jų skaičius iki šiol vis dar   pildosi. Parodų atidarymus pristatanti medžiaga  atskleidžia A. Uždavinio mąstymo  išskirtinumą  vertinant ir analizuojant meno kūrinius. Kritiško, poleminėse diskusijose nebijančio drąsiai išsakyti savo nuomonę, nenuilstančio  meno  procesų dalyvio Algio Uždavinio pasigendame iki šiol. 

Kiekvienais metais, liepą, Algio mirties mėnesį, jo talento gerbėjai, draugai, filosofai, menotyrininkai renkasi į konferenciją „Uždavinio skaitymai“, kuri dažniausiai vyksta A. Uždavinio gimtosiose vietose. Tai -  unikalus reiškinys Lietuvos padangėje, kurį matėme būtinybę užfiksuoti. Skaitomi pranešimai,  pasisako mokslininkai, jo bendražygiai, vis daugiau į šį būrį įsilieja ir  jaunų veidų. Bendraujama, dalinamasi patirtimi ir  vėl, ir vėl bandoma prisiliesti prie A. Uždavinio atminimo, tarsi jis niekur nebūtų iškeliavęs.

Interviu apie A.Uždavinį su užsienio mokslininkais:

Dr. Ann Van Ryn – Bendige (Australijoje) gyvenanti neoplatonizmo tyrinėtoja, kurios moksliniu konsultantu disertacijos rašymo metu buvo prof. A. Uždavinys. A. Uždaviniui stažuojantis Australijoje buvo gan artimi bičiuliai.

Dr. Harry Oldmeadow – australų mokslininkas, rašytojas, mokslinių žurnalų redaktorius ir dėstytojas, savo darbuose daugiausia dėmesio skiriantis religijai, tradicijai, tradicionalizmui ir filosofijai. Žymus tradicionalistas, išleidęs daug knygų tradicionalizmo, praamžės išminties ir tradicinių kultūrų bei civilizacijų tema. Su A. Uždaviniu dirbo viename skyriuje Bendigo universitete, po A. Uždavinio mirties parašė vieną žymiausių In Memoriam A. Uždaviniui: „Algis Uždavinys (1962-2010) and his Antipodean Sojourn“.

Prof. dr. Seyyed Hossein Nasr – vienas iš garsiausių šio amžiaus lyginamosios kultūrologijos, religijotyros, estetikos ir filosofijos specialistų. Jo darbus išskiria stulbinanti humanitarinė erudicija, mąstymo enciklopediškumas, tiesioginis Rytų kultūros pažinimas ir gebėjimas kūrybingai operuoti milžiniškais ir sudėtingais šaltiniais. Savo darbuose Nasras pateikia intelektualinės ir dvasinės modernizmo sumaišties analizę ir, akcentuodamas sakralios dimensijos praradimą bei pažinimo sekuliarizaciją, suteikia itin ryškius atspalvius bendram Vakarų postmodernistinės visuomenės intelektualiam gyvenimui. Su A. Uždaviniu buvo artimi draugai, kartu dalyvavę sufijų susibūrimuose Kaire ir atlikę musulmoniškas piligrimines keliones. Dvasiniai bendražygiai, nors S. Nasras neabejotinai A. Uždaviniui buvo autoritetas.

Projekto vadovė menotyrininkė Algė Gylienė.

Fotografija Vytauto Tamoliūno.

Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos Kultūros Taryba.