Alonas Štelmanas “Tarp realybės”.

Apie Aloną išgirdau iš tapytojo Arūno Vaitkūno.  „Gerai tepa“, - sakydavo jis.  Buvo aišku, kad jis kalba apie jauną menininką Aloną Štelmaną, jo tapybinę klausą, potėpio ir kolorito ekspresiją. Tapytojo H. Čerapo mokinį Vilniaus dailės akademijoje, iki šiol pabrėžiantį šio dailininko įtaką savo meninio braižo formavimuisi. 

„Taikinys“, 2005 m. - charakteringas to meto  kūrinys, vėliau daug kartų menininko varijuotas. Tamsus koloritas, virš vandens ant apnuogintų laidų kabanti elektros lemputė, horizonte stūksantis grėsmingas miesto siluetas – tai tarsi taikiniu virtęs, autorių persekiojantis praeities šešėlis.  Sureikšmindamas banalią buities detalę, minimaliomis išraiškos priemonėmis, lakoniška kompozicija, keliais  ekspresyviais potėpiais  menininkas sukuria vaizdinį,  kurį  kiekvienas žiūrovas gali perskaityti savaip. Kastuvai, kibirai, klizmos - daiktai, pasakojantys žmonių istorijas, tačiau pagrindiniai A. Štelmano darbų veikėjai lieka tik nujaučiami, esantys kažkur šalia, už paveikslo ribų. Kaip teigė Algis Uždavinys, šiuose ankstyvuosiuose darbuose dailininkas sąmoningai bandė apsimesti klasikinio grožio griovėju, jaunatviško maksimalizmo įkarštyje praskleisti kasdienio gyvenimo uždangas, apnuoginti brutalią kasdienybės tikrovę, naudodamas pastozinę tamsių spalvų tapybą. 2005 metais „Kauno lango“ galerijoje surengtoje parodoje „Naktinė tapyba“ juntama  besikeičianti  autoriaus kūrybinė  raiška: infantili, vaikiška piešinio stilizacija, daug violetinės spalvos, lokaliomis spalvinėmis dėmėmis konstruojama paveikslo plokštuma ir savitas, tarp realybės, sapnų ir pasąmoninių vizijų klaidžiojantis dailininko minčių  pasaulis:  mėnulžmogiai  su teleskopais tyrinėjantys dangų, inteligentai,  bohemos atstovai,  paversti buteliais, elegantiškai parištais kaklaraiščiais, širdažmogiai, kurie myli ir kenčia gyvendami tarp mūsų. Palaipsniui menininko paletė skaidrėja, darbuose apsiribojama tik keliomis kontrastuojančiomis spalvomis (žalia, juoda, violetine, mėlyna), kurios formuoja paveikslo kompozicinę struktūrą. Keičiasi ir temų ratas: jaukiai šviečiantys tamsoje namukų langeliai, susikabinę rankomis įsimylėjėliai ant liepto - tai šilumos, meilės, draugystės paieškos, siekiant pabėgti nuo vienatvės. Holokausto paliestų tautiečių tragedija - tai dar viena autoriaus tema, prie kurios jis nuolat sugrįžta. Įdomu tai, kad šių gyvenimiškų, skausmingų patirčių keliu A. Štelmano herojai dažniausiai keliauja dviese. Paveiksle „Du broliai“, 2018 m.  paklūstant nenutrūkstamo potėpio slinkčiai, sukuriami iš akių tekantys ašarų upeliai, kurie  padeda autoriui pasiekti maksimalią vaizdinio emocinę  įtaigą.
„Kauno lango“ galerija yra sukaupusi nemažą A.Štelmano darbų kolekciją, nuo ankstyvojo laikotarpio kūrinių iki naujausių  drobių.  Šioje parodoje norime pristatyti  A. Štelmano  pasteles. Autorius  kuria seriją  darbų, kurie  tarsi papildo vienas kitą, tačiau kiekvienas iš jų gali egzistuoti savarankiškai.  Pastelių cikle „ Širduko kelionė“ veikia  Alono pamėgtas personažas  Širdukas, kuris  per pasaulį  keliauja  vienas, su atvira, bet kartu ir tokia pažeidžiama širdimi. Pastelėse, kaip ir tapybos darbuose atsiskleidžia dailininko gebėjimas keliais ekspresyviais štrichais sukurti emociškai įtaigų pasakojimą, lakoniška minimalistine kompozicija sužadinti žiūrovo vaizduotę, priverčiant jį toliau savarankiškai tęsti kūrinyje vystomos minties kelionę ir pajusti savitą autoriaus meninę  raišką.  
Dailėtyrininkė Algė Gylienė