Rūta Baužytė -Jarosz "Tapyba". 2021 02 22-04 22d.

Apie seriją "Mano potėpiai" / "My Brushstrokes":
Šioje serijoje paprasti, spontaniški mano potėpiai, kuriais siekiau sukurti tingią šilto vasaros vakaro nuotaiką, kai žvelgi į debesuotą dangų be nerimo dėl rytojaus; tą nuotaiką, kurios taip pasiilgstame Covid-19 pandemijos metu... Nors šiuo metu tokios ramybės nėra, ją galime "parsinešti" namo, kartu su šios serijos paveikslais.
Apie seriją "Tiesiog potėpiai" / "Just Brushstrokes":
Tokie paprasti dalykai kaip spalvos, linijos ir dažų tekstūros estetinis grožis paskatino mane pradėti tapyti šią seriją. Kartais šios serijos paveikslų tapymas man užtrukdavo net keletą metų. Tepdavau sluoksnį ant sluoksnio tol, kol rasdavau būtent Tą Spalvą ir būtent Tą Potėpį. Mano tikslas buvo, kad žiūrint iš toli spalvos ir potėpiai mirguliuotų žiūrovo akyse, o priėjus arčiau būtų galima įžvelgti teptuko šerelių paliktus pėdsakus; kad tie pėdsakai būtų tokie aiškūs, jog norėtųsi juos paliesti ranka ir pajusti teptuko judesius. 
 
Apie seriją "Ženklai ir simboliai" / "Signs and Symbols":
Kartais tapau ženklus ir simbolius, kuriuos pamatau tiesiog kasdienybėje, pvz. prekybos centruose; ar kelio ženklus. Todėl, kad jie man primena senovinius piešinius ant uolų. Kai kurių manymu, uolų piešiniai nebuvo tik paprastos dekoracijos, o galbūt komunikavimo būdas su kitais žmonėmis. Man atrodo, kad kelio ženklai ar simboliai prekybos centruose taip pat yra tarsi komunikavimo būdas (suk į kairę, rasi kavinę; suk į dešinę, rasi laiptus, ir t.t..). Man tai tarsi tarptautinė vaizdų kalba, suprantama globaliniame kontekste. O aš labai norėčiau, kad mano tapybos darbai būtų suprantami ir globaliniame kontekste.
 
Apie paveikslą "Vestuvinė suknelė":
Paveikslą pradėjau tapyti maždaug prieš 20 metų. Šį pavasarį, karantino metu jį pamačiau tarsi iš naujo. Kadangi dėl Covid-19 pandemijos stengiausi kiek įmanoma likti namie, išsitraukiau dažus ir pabaigiau: paryškinau suknelės baltumą. 
 
Rūta