Onutė Juškienė

"Onutė Juškienė (g. 1979) aktyviai kuria ir eksponuoja savo darbus įvairiose parodose, dalyvauja pleneruose. Dailininkė parodose dalyvauja nuo 1997 metų Lietuvoje ir užsienyje, surengė apie 30 personalinių parodų. Vilniaus dailės akademijoje baigė monumentaliąją tapybą, tačiau daugiausia kuria vadinamosios molbertinės tapybos kūrinius. 

Dailininkė tapo figūrines, animalistines kompozicijas, peizažus, natiurmortus, portretus, lieja akvareles. Taip pat kuria keramines figūrines kompozicijas, yra sukūrusi monumentaliosios dailės kūrinių (freskos, sgrafito technika) viešose ir privačiose erdvėse. 

Ankstyvuose piešiniuose ryški art nouveau, art deco, secesijos stilių įtaka. Kūriniai dekoratyvūs, jiems būdinga asimetrinė kompozicija, banguojanti, plastiška linija. Egzotiniai motyvai kartu persipynę su pasakišku/mistiniu pasauliu. Piešiniuose labai svarbus vaidmuo tenka ornamentams, augaliniams motyvams. Draperijos tarsi neturi nei pradžios, nei pabaigos, jos arba išsiskaido erdvėje į pavienius elementus, arba įgauną kitą materiją ir tampa pastato dekoru ar pan. Vėlesnėje Onutės kūryboje šie bruožai nėra tokie akivaizdūs ir ryškūs, tačiau lanksti, plaukianti linija, plastika, ornamentiškumas, augaliniai motyvai, dekoratyvumas lieka vyraujančiais darbų elementais. Dailininkės tapybos kūriniai išsiskiria stipriu akademiniu piešiniu, vyrauja realistinė maniera. Tad minėtas ornamentiškumas, augaliniai motyvai, plėtota secesinė, art nouveau, art deco stilistika vėlesniuose tapybos darbuose įgauna kitą „atgarsį“; neatsitiktinai portretuose, figūrinėse kompozicijose – moters/ų suknelės gausiai arba labai minimaliai dekoruotos preciziškai ištapytais floros elementais ir dažnai netgi pačios figūrinės kompozicijos panardinamos į ornamentinį/augalinį foną, natiurmorte – užuolaidos, staltiesės ar kt. taip pat puoštos ornamentiniais ir augaliniais motyvais. Akivaizdu, kad Juškienės kūryboje ryškus spalvos, tekstūros pojūtis, kurį ji meistriškai perteikia savo darbuose. Kūriniuose svarbus vaizduojamų objektų medžiagiškumas, realistine maniera išgaunama jų skirtinga faktūra (pavyzdžiui, subtiliai ištapytas kiekvienas gyvūno kailio plaukelis, augalų – žiedlapiai, stiebeliai, lapeliai ir pan.), taip tarsi priartėjama prie fotorealistinės tapybos. Figūrinėse kompozicijose svarbus vaidmuo tenka plaukų ir draperijų modeliuotei, čia taip pat išryškėja minėtas medžiagiškumas. Peizažuose dažniausiai vyrauja gėlių pievos, rapsų laukai ir pan. Peizažas – tai įvairių matytų/užfiksuotų vietų 

mozaika, kurią Juškienė sukomponuoja, sukonstruoja savaip, pagal savą viziją. Menininkė peizažo elementus taip pat panaudoja portretuodama žmones, vaizduodama gyvūnus pievoje ir pan. Kartais dailininkė erdvę „išvalo“ ir joje patalpina katiną, kiškį, paukštį ar natiurmorto kompoziciją. Taip žiūrovo dėmesys sutelkiamas į vieną objektą, į jo medžiagiškumą, jo struktūrą, kurią dailininkė smulkmeniškai išanalizuoja ir perteikia. Onutės kūriniuose tvyro rami, kartais elegiška nuotaika. Tai kūriniai, kuriuose susipina realistinė maniera su moderno bruožais, vaizduojanti realius ir pramanytus siužetus, personažus, kurie sukuria ramią, tykią atmosferą. Dailininkės kūriniai išsiskiria meistriškumu; pasirinkti vaizduojami motyvai žiūrovą nukelia į erdvę, kurioje tarsi nieko nevyksta, bet priverčia jį (žiūrovą) pasinerti."

Menotyrininkė Rasa Dargužaitė