Sigitas Nenorta 1933-1999
Studijavo tapybą Vilniaus dailės institute pas Vladą Karatajų bei Joną Švažą, o 1966 metais tapo pirmuoju Jono Švažo diplomantu. 1971 tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariu, 1976 – 1986 metais dirbo šios sąjungos Kauno skyriaus valdybos pirmininku.
S. Nenorta dalyvavo apie trisdešimtyje grupinių parodų, surengė 7 personalines. Laimėjo tarptautinę Miklošo Kaplaro premiją (Vengrija, 1974), o 1983 m. S. Nenortai suteiktas nusipelniusio meno veikėjo vardas. Dailininko darbų yra įsigiję Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus (22 vnt.), Lietuvos dailės muziejus (3 vnt.), visuomeninės įstaigos, privatūs kolekcionieriai Lietuvoje ir užsienyje.
Dailininkas gimė 1933 m. Joginiškių k., Kriūkų apylinkėse, Šakių rajone. Mokėsi Kriūkų gimnazijoje, vėliau, porą metų studijąvęs lietuvių kalbą ir literatūrą pedagogioniame universitete, čia grįžo dėstyti. 1960 metais išvyko mokytis dailės į Vilniaus dailės institutą. 1967 m. pradėjo dėstyti Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikume (vėliau – Kauno aukštesnioji meno mokykla; Kauno kolegijos J. Vienožinskio menų fakultetas), kur su pertraukomis dirbo iki mirties 1999 m. Ši kolegija dailės studijų salę pavadino Sigito Nenortos vardu.
Dailininko meninė veikla neapsiribojo tapyba: jis kūrė knygų viršelius, iliustracijas „Nemuno” žurnalui, rašė straipsnius kūrybos ir menininko visuomeninės misijos
Informacija paimta iš sigitasnenorta.wordpress.com