1953 m. Baigė Vilniaus Dailės institutą ir pradėjo aktyviai dalyvauti parodose. Per ilgus kūrybinio darbo metus dailininkas nutapė teminių paveikslų, portretų, peizažų. Jo darbai buvo daug kur eksponuoti ir plačiai paplito Lietuvoje ir užsienyje. 1981 m. Už peizažų ciklą Stasiui Jusioniui suteikta Valstybinė premija.
Peizažas, kurį mato Stasys Jusionis – tai Lietuva, kurios liko nedaug, kurios nebėra, kuri lieka atmintyje, savo vaikystės, jaunystės ir draugų prisiminimuose. Tai Lietuvos kaimas. Tai K.Donelaičio, J.Žemaitės, J.T.Vaižganto, B.Brazdžionio žemė.
Tapytojas Viktoras Vizgirda, apibūdindamas dailininko kūrybą, rašė: „Stasys Jusionis yra vienas ryškiausių peizažistų pokario Lietuvoje. Jo spalvingi, daugiausia rudeniniai gamtovaizdžiai nuotaikingai perteikia lietuviškos gamtos, senų stuobrių, rudeninėm spalvom žėrinčių ar pavasarį skaidriai žydinčių medžių žavesį. Nusidriekusios kalvelės, daubų ežerėliai, bėgantieji kalneliai, senos ir apsamanojusios sodybos vešlios augmenijos tankumynuose jungiasi į darnią visumą. Visa jo kūryba yra sodriai grubių potėpių spalvinis žaismas. S. Jusionis sąmoningai transformuoja lietuvišką gamtovaizdį pagal savo prigimtį. Jo peizažų architektūra visad yra sucementuota į apibendrintą ir ryškų kontrastų ansamblį.“