Tapyba graži, kaip pasaulio pabaiga...
„ Jūratės Mykolaitytės kūryba šiuolaikinėje lietuvių tapyboje analogų tarsi ir neturi. Dailininkės paveiksluose dominuoja siurrealistiškai perkurtas, intelektu ir intuicija pagrįstas literatūrinis pasakojimas, virstantis „kita realybe“, detalus piešinys, plonasluoksnė tapymo maniera, monochrominis koloritas, kur svarbiau už spalvą yra šviesos ir šešėlių santykiai.
Pagrindinis jos paveikslų „herojus“ – miestas. Tai akivaizdu. Tačiau tai fantastinis miestas, kuriame šmėkšteli ne tik gimtojo Vilniaus motyvai, bet ir praeitin nugrimzdę, išnykę statiniai, kurie virsta vizijomis, sapnais, regėjimais, svajonėmis. Ir kaskart šis „herojus“ naujai interpretuojamas, suteikiant jam asmeninių išgyvenimų atspalvių. Meistriškai tapoma tikrovė, sukeičiant daiktų ypatybes, realius vaizdus gretinant su iliuziniais pagimdo „kitą realybę“, kuri pagrįsta intelektu ir intuicija. Čia keistai susipina ir regimajame pasaulyje, ir ten – už jo ribų – egzistuojantys vaizdiniai (architektūra ir sapnai, tikri daiktai ir teatrališka misterija, apokalipsinės vizijos ir jaukūs interjero kampeliai). „
Dailėtyrininkė Danutė Zovienė.
Jūratė Mykolaitytė studijavo Lietuvos valstybiniame dailės institute tapybos specialybę (1972–1978), nuo 1979 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje (Ukrainoje, Suomijoje, Liuksemburge, Vengrijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Latvijoje, Čekijoje, Graikijoje, JAV, Rusijos Federacijoje, Turkijoje, Danijoje, Kinijoje). Surengė arti pusšimčio individualių parodų. Nuo 1988m. J. Mykolaitytė yra Lietuvos dailininkų sąjungos narė, jos kūriniai saugomi Lietuvos dailės muziejuje, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, Maskvos dailės fonde, Dodge muziejuje Detroite. Jų turi įsigiję privatūs asmenys Lietuvoje bei užsienyje. 2021m. Jūratei Mykolaitytei paskirta Lietuvos kultūros tarybos stipendija.
