Tūkstantis ir viena naktis, 2016, medis, akrilas, 70x60x18 cm, 1/1
Šis objektas interpretuoja rytietiškos pasakos Tūkstantis ir viena naktis siužetą, kaip įtampos kupiną pasakojimą apie išlikimą, galią ir vaizduotę. Šecherezada čia tampa kūrėjos archetipu ir jos sekamos istorijos nėra vien pramoga. Kiekviena nebaigta pasaka tampa dar viena išgyventa naktimi, atitolinta mirtimi, dar viena galimybe kalbėti.
Objekto erdvė primena sceną ar uždarą atminties dėžę. Ant improvizuotų pagalvių surašyti pasakų pavadinimai veikia kaip fragmentiškas pasakojimų archyvas. Kaip kultūrinės atminties ženklai saugantys gyvybę per žodį. O apatiniame stalčiuje suguldytos ankstesnių sugulovių galvos įveda šiurpią, groteskišką potekstę. Dekoratyvi, beveik žaislinė estetika kontrastuoja su paslėptu smurtu ir egzistencine įtampa.
M. Jonutis subtiliai jungia liaudiško primityvo stilistiką, ironiją ir siurrealistinį pasakojimą. Kūrinys kalba apie moters trapumą patriarchalinėje galios sistemoje, tačiau kartu ir apie kūrybos, kalbos ir vaizduotės gebėjimą priešintis sunaikinimui.
Pasaka čia tampa ne fantazija, o išlikimo forma.
