Kavinėje, 1993, drobė, aliejus, 60x81 cm, rėmas 66x87 cm

„Kavinėje“ (1993) tai ne tik tapybos darbas, bet ir tam tikros Vilniaus epochos nuotaikos dokumentas. G. Kazimierėnas čia fiksuoja legendinę ŠMC kavinės atmosferą, – vietą, kurioje devintajame dešimtmetyje ir pirmaisiais nepriklausomybės metais telkėsi menininkai, bohema, intelektualai ir miesto naktinis gyvenimas. Tiršti potėpiai, fragmentiškos figūros ir šviesos blyksniai kuria sapnišką, beveik kinematografišką erdvę, kurioje žmonės atrodo lyg trumpam sustabdytos mintys ar prisiminimai.

Paveiksle juntama pereinamojo laikotarpio įtampa, – tarp okupacinės praeities ir naujos miesto kultūros gimimo. Figūros tarsi skęsta dūmuose, atspindžiuose ir pokalbių nuotrupose, o interjeras tampa psichologine būsena. Kazimierėno tapyboje kasdienybė įgauna metaforinį svorį. Kavinė tampa miesto teatro scena, kurioje svarbiausia ne konkretūs portretai, o bendras laisvės, nerimo ir kūrybinės energijos pulsas.

Šis kūrinys atspindi ir ankstyvąją G. Kazimierėno kūrybos kryptį,– ekspresyvią, emocionalią, kupiną vidinės dramaturgijos, dar prieš monumentalius istorinius ciklus, kuriais menininkas vėliau išgarsėjo Lietuvos tapyboje.