Gabrielė Aleksė, „Toliai“, 2021 11 12 -11 19d

“Mano tikrovės artuma – neapibrėžtumo ir baimės jausenos. Pastaruoju  metu jos bando labai intensyviais žodžių verpetais įtraukti mane sūkurin. Noriu išsilaisvinti, noriu priešintis, noriu atstatyti savo pusiausvyrą. Žvelgti į tolį, stoti akistaton su plačiai į horizontą nusidriekusiu gamtos pirmapradiškumu. Tik regėdama dangaus, jūros, kalnynų tolumas vėl galiu pajausti intymiausią viltingos tikrovės pažadą. Lyg akimirkai stotum akistaton su pačia visatos didybe. Visa savo esybe panirtum į bežadę „aš esu“ erdvę. Ši būsena yra tik blyksnis, nes kaskart po trumpo nušvitimo vėl grįžti į kūną, į instinktą išlikti, išgyventi ir tuo pačiu baimę mirti. Savo darbuose nevengiu atsikartojančios architektūrinės erdvės, kuri atsiskleidžia kaip žmogiškojo kūno simbolis. Tai viena iš plotmių, per kurią galime suvokti mus supančią tikrovę. Siekiu išskleisti optimistinio, viltingo pasaulio viziją. Išpjauti, atverti, atidengti erdves susitikimui su plačiausiais erdvių toliais, nes jei nebijai mirti, tik tuomet gali drąsiai gyventi!”

Gabrielė Aleksė