Tadas Dromantas, "Įpavidalinta tuštuma", 2023 vasario 9 -28 d.

header-a970fa7c96e726ffe55085baa86d346e.png

Tado Dromanto kūryboje dominuoja peizažas. Tai abstrahuotas peizažo vaizdinys, dažnai virstantis į foninę spalvinę kompoziciją siauroms, „giacomettiškoms“ figūroms įvietinti. Mėgstami pakrantės, laivų motyvai, vandens atspindžiai, pasivaikščiojimo, susitikimų siužetai. Dangaus skliautas ar vandens telkinys neretai tampa dominuojančia paveikslo erdve, mažą žmogaus figūrą panardinantys savo didybėje...
Pavieniai žmonių siluetai darbuose išmėtomi atsitiktinai, nesilaikant griežtos kompozicinės struktūros, taip tik pabrėžiant jų trapumą ir laikinumą šiame pasaulyje. Paveiksluose dominuoja žmogiškosios būties tematika, santykio su aplinka, kitu analizė. Ir pats autorius teigia, kad jo kūryboje būties klausimas užima svarbią vietą: „Trys mane dominantys klausimai kūryboje: Kas yra tapyba, kaip tai kas ji yra? Kaip tai kas yra reiškiasi būtyje? Kokie galimi šios būtiškos raiškos pavidalai?“
T. Dromanto tapyba emocionali, ekspresionistiška..., ataidinti britų tapytojo Williamo Turnerio plėtota tapysenos maniera. Tačiau, priešingai gaivališkai W. Turnerio dvasiai, pastarųjų metų T. Dromanto potėpiai jautriai virpantys, it vos vos liečiantys drobės paviršių, kartais savo prigimtimi net būdingesni akvarelistinei nei aliejinei tapybai. Daugiasluoksnis, niuansuotas koloritas tik sustiprina tikėjimą pirmapradžiu tapytojo pašaukimu, jo profesionalumu, meile spalvai ir jos reprezentacijai.
Menotyrininkė Goda Giedraitytė.